žvagėti

žvagė́ti, žvãga, -ė́jo intr. Rtr, RŽ, KŽ; N 1. SD¹30, SC57, Q522, Lex87, Kos59, RtŽ, BzB 342, BzBkXXVII152, L, J.Jabl, Š, DŽ, NdŽ, Pnm, Tvr, Lb, Kpč, Mrk, Vrn, Kb išduoti žvangų garsą, žvangėti, barškėti, tarškėti: Kad žmonių liežuviais kalbėčia ir anielų, o meilės neturėčia, tapau kaip varias žvagąs SPI120. Ka nesgirdi nei mašinos žvãgant, nei kriaučiaus nematyt Dkk. Didelėj ir gilioj sijono prakirpoj ji nešioja raktus. Raktų nematyti, bet jie žvaga ir terška J.Balt. Par arklį žvaguliai pakabinti irgi žvãga Rk. Pilni kešeniai pinigų – žvãga, tik žvãga Ds. Mašinos tik žvãga, negaliu ažmigt Dglš. Geležiniai pančiai žvãga Sl. Kelkitės, sūneliai, jau nukrito raselė, jau žvaga dalgelė TŽII387. Ketvertu arklių kulia – mašina net žvãga Dbk. | Kad ryja, net jam dantys žvãga Antš. ║ trinksėti, drebėti: Netoli trinktelėjo [perkūnas], kad šiteip langai žvãga Slk. [Šaudė,] net langai žvagė́jo Zr. 2. DŽ, NdŽ, Vdš, Ck, Ml, Alks, Ds, Lb, Dgl, Ktk, Blnk, Vs gausti, aidėti: Piemenes ryte triūbija, net laukai žvãga Rš. [Anksčiau] kaimas žvagė́jo dainom, džiaugsmu Imb. Dainavimas būdavo – net žvãga Sld. Pirkia net žvãga, kai dainuoja, ot balsas! Klt. Kai ažužvengs kumelys, net miestelis žvãga Strn. Laukai žvagė́davo nuo trejinių giesmių (sutartinių) Dkšt. Kad talka, jau nuobaigos, tai padabokit: tai te žvãga, te žvãga – gieda LKT337(Rš). Kur paklausyk – dainos visur žvãga Antz. Bronio karvė kad muroja, kad muroja, net miškas žvãga Slk. Boba rėkia, net laukai žvãga Sdk. Raudo[ja]u, net žvagė́jo miškas Dglš. Kad pilia lietus, net žvãga Svn. ║ garsiai, skambiai dainuoti: Kad balsą turėčia, žvagė́čia i žvagė́čia Dglš. ║ rėkauti: Kad kur pasigeria, tai i žvãga laukais, miškais Ign. ║ spengti, ūžti: Galva sopėti nesopa, bet kartais esti nesmagi ir ausyse žvãga A.Baran. Stiklinę sugėrei, ir pradeda žvagė́t galva Trgn. Galva teip kad pradės žvagė́t, skaudėt Imb. Man gal nedėlia ausys[e] žvagė́jo nuo giesmių Dgp. 3. išduoti tokį čežantį, šiugždantį garsą: Kitą kartą linai raudonuos, žvagė́s, sėmenys birs Ggr. Kol žvaginiai nežvagėjo, tol lietuviai nešienavo Šts. Jau žvãga žvaguliai – šienaut možna LTR(Ant). O kiti gi laukia, kad linų galvutės net žvagė́tų – geresnis valaknas Trgn. Kai žvaguliukai, net žvãga, kai sudžiūvo [pupelių] ankštelės Klt. | Sako, skamba [geležinės gyvatės] skūra, žvãga Ob. 4. L plepėti, liežuvauti. 5. L, DŽ, NdŽ kliuksėti, su garsu plaktis (apie vidurius): Arklio pilvas žvãga Kp. Kai lekia arklys, žvãga viduriai Ėr. 6. DŽ, NdŽ, Tvr, Btrm, Vrn, Vlk, Gdl žvilgėti, blizgėti: Marškiniai išplauti, net žvãga Rdm. Gražiausi rūbai tik žvãga Mrs. Tik žvãga tos visos jo skaros, žiba! Lp. Žvaga blizga ant panelės šilkinė suknelė LMD(Dv). Tik žvãga, tik blizga viskas Šn. Grindys tik žvaga! Al. Prieg šalelės jo šoblelė kaip saulelė žvaga KrvD12. Ai gražių malkų privežė, beržai net žvãga Slk. Vai tai žydi bijūnai an veidelių, vai tai žvãga žiedeliai an rankelių DrskD128. Anta rankelių aukso žiedai žvagė́jo (d.) Vs. Oras skaidrus, medžiai nauju žalumu žvaga I.Šein. Išsitepė plaukus, kad net žvãga Krsn. It palietas pienas žvaga baltųjų dobiliukų salos J.Mik. Jis (žiedas) žvaga visomis spalvomis, kuriomis tik dega vaivorykštė V.Krėv. Ką ir sakyt, namai apžiūrėti – lyg stiklinė žvaga, visko pilni rš. | Kai jis padaro iš medžio, žvãga viskas Vžn. \ žvagėti; atžvagėti; įžvagėti; išžvagėti; nužvagėti; pažvagėti; pražvagėti; prižvagėti; sužvagėti; užsižvagėti